Aplinkybės, sąlygojančios išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo formą: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir (ar) priteisiant vaikui tam tikrą turtą

Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LR civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (LR civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (LR civilinio kodekso 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

LR civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (LR civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – tėvui (motinai). Teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas(vaikai) (LR civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Kai iš parduoto išlaikymui priteisto turto gautų lėšų ar lėšų, gautų priteisus išlaikymą vienkartine pinigų suma, įgyjamas kitas turtas, vaikas yra šio turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių įdėtų lėšų daliai (LR civilinio kodekso 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis). Pavyzdžiui, įgijus nekilnojamąjį daiktą nepilnametis vaikas yra šio daikto savininkas ir sutartyje bei viešame registre privalo būti nurodytas kaip nekilnojamojo daikto savininkas arba bendraturtis.

Į viršų