Aurelija Maumevičė
advokatė mediatorė
Apie mane
Esu Aurelija Maumevičė – advokatė, mediatorė, asociacijos „Integruota mediacija Lietuvoje“ valdybos pirmininkė.
Teisines paslaugas teikiu nuo 2009 m. 2014 m. buvau įtraukta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo to laiko dirbu advokate.
Sukauptos žinios ir praktika leidžia man teikti klientams greitas, profesionalias ir kokybiškas teisines paslaugas: atstovauti teismuose, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, rengti procesinius dokumentus, konsultuoti teisės klausimais ir kt.
Teikdama teisines paslaugas, visada stengiuosi padėti klientams išspręsti kilusius nesutarimus taikiai, esant galimybei, dar iki teismo. Mat užsitęsiantys teisminiai procesai gali pareikalauti iš ginčo šalių didelių finansinių, emocinių ir laiko sąnaudų.
Visgi, jei taikos konkrečiu atveju sudaryti neįmanoma arba ji neperspektyvi, vykdydama advokato funkcijas, padedu savo klientams apginti jų pažeistas teises teisminio proceso keliu. Tenka pripažinti, kad tam tikrais atvejais tai yra vienintelis būdas, galintis veiksmingai apsaugoti asmens teisėtus lūkesčius ir interesus.
Kadangi esu taikos šalininkė, norinti padėti žmonėms spręsti ginčus taikiai visais įmanomais būdais, nuo 2019 m. pradžios vykdau dar ir mediatoriaus – trečiojo nešališko asmens, įrašyto į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padedančio ginčo šalims spręsti ginčą taikiai, funkcijas.
Vykdydama mediatoriaus funkcijas, dedu visas pastangas, kad pačios ginčo šalys rastų bendrą, joms abiem priimtiną sprendimą. Atliktų mediacijų rezultatai rodo, kad man puikiai pavyksta sutaikyti ginčo šalis ir įforminti jų pasiektą susitarimą raštu.
Teikdama teisines ir mediacijos paslaugas bendradarbiauju su advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai teisės ekspertais, advokate – mediatore Gitana Gudaite, Vokietijoje dirbančiomis advokate Indre Maria Lukas ir LL.M Raimonda Kraemer, asociacijos „Integruota mediacija Lietuvoje“ mediatoriais ir kitų sričių specialistais bei kt.
Teisinės paslaugos
Teikiu teisines paslaugas privatiems ir verslo klientams įvairiose teisės srityse.
Daugiausiai patirties esu sukaupusi civilinės, administracinės, darbo ir bankroto teisės srityse, ypač daug dėmesio skiriu ginčams, kylantiems tarp bendraturčių, verslo, šeimos, paveldėjimo, sutartinės ir deliktinės atsakomybės teisinių santykių srityse. Taip pat daug dirbu ties nekilnojamojo turto, statybų, transporto, bankų ir finansų, draudimo ir medicinos teisiniais klausimais.
Mano teikiamos teisinės paslaugos apima:
- atstovavimą visų instancijų teismuose;
- atstovavimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose;
- atstovavimą alternatyviose teismui ginčų sprendimo procedūrose;
- atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
- teisinius patarimus, konsultacijas;
- procesinių ir kt. dokumentų rengimą.
Mediacija
Mediacija nėra teismo pakaitalas ar teisminio proceso tąsa, kaip kartais manoma. Tai alternatyvi teismui ginčų sprendimo procedūra, kada vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Nepasisekus mediacijai, ginčo šalys visuomet gali kreiptis į teismą.
Pradėjus mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi, tad baimintis juos praleisti dėl mediacijos nėra jokio pagrindo.
Mediacija gali būti teisminė ir neteisminė. Neteismine laikoma tokia mediacija, kai vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Ginčų sprendimo procedūra, kada vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje byloje, vadinama teismine mediacija.
Taigi, mediacija gali būti vykdoma iki bylą iškeliant teisme arba kai ginčas jau yra persikėlęs į teismą.
Esminiai mediacijos ir teisminio proceso skirtumai:
- mediacijos procesas yra neformalus ir konfidencialus, teismo – formalizuotas ir viešas (išskyrus tuos atvejus, kai teismas nusprendžia bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje);
- mediacija yra vykdoma mediatoriui ir ginčo šalims priimtinoje vietoje sutartu laiku, teismo procesas – teisme nustatytu laiku;
- mediacija orientuota į bendradarbiavimą ir dialogą, teismo procesas – į rungimąsi ir įrodinėjimą;
- sprendimą mediacijoje priima pačios ginčo šalys, teisme – teisėjas (-ai);
- sprendimas mediacijoje pritaikytas prie individualių ginčo šalių poreikių, kūrybiškas ir originalus, o teisme – grįstas teisės normomis ir teismų suformuota praktika, dažnai standartinis;
- mediacijoje ginčo sprendimas yra orientuotas į ateitį, santykių išsaugojimą, teisme – į praeitį, santykių aiškinimąsi;
- ginčo sprendimas mediacijoje paprastai trunka trumpiau nei teisminiame procese ir ginčo šalims yra pigesnis.
Į santykių tarp ginčo šalių išsaugojimą orientuota mediacija ypač aktuali tam tikrų teisinių santykių srityse (šeimos, verslo, bendraturčių, kaimynų, nedidelių sumų), nes tai greita ir sąlyginai pigi ginčo sprendimo procedūra.
Visgi žinotina, kad mediacija galima tik tokiuose ginčuose, kuriuose imperatyvios teisės normos nedraudžia sudaryti taikos sutarties.
Mediacija vykdoma vadovaujantis ginčo šalių savanoriškumo principu – šis procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutinkant jame dalyvauti.
Tiesa, Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo privalomosios mediacijos institutas, numatantis, kad sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taikoma privalomoji mediacija. Tai reiškia, kad kreiptis į teismą su šios kategorijos ginču galima tik pabandžius spręsti jį mediacijoje.
Yra manančių, kad privalomosios mediacijos institutas riboja savanoriškumo principą. Visgi iš mediacijos bet kuri ginčo šalis bet kada gali netrukdomai pasitraukti. Todėl savanoriškumo principas privalomosios mediacijos atveju, vargu, ar yra ribojamas.
Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs (nustačiusi) didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu.
Kitas svarbus aspektas – žyminio mokesčio lengvata. Įstatyme numatyta, jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Žyminio mokesčio lengvata taip pat netaikoma, kai vykdoma privalomoji mediacija.
Mediacijoje pasiektas susitarimas gali būti teikiamas tvirtinti teismui. Taip susitarimui suteikiama teismo sprendimo galia.
Esu pasirengusi Jums padėti, jeigu manote, kad mediacija yra puikus ginčų sprendimo būdas, ir norite pamėginti išspręsti kilusį ginčą taikiai, mediacijoje. Susisiekime!
Tinklaraštis
Bendravimo su vaiku tvarka: ką turi žinoti tėvai, prašydami teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, vykdydami teismo patvirtintą bendravimo tvarką ir (ar) siekdami ją pakeisti?
Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas: pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų: teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą
Susisiekime
Tel.
El. paštas
Adresas
Advokatų kontora Drakšas, Mekionis ir partneriai
A. Smetonos g. 4, LT – 01115 Vilnius
Laisvės g. 16, LT – 68308 Marijampolė
Tel:
El. Paštas
Advokatų kontora Drakšas, Mekionis ir partneriai
A. Smetonos g. 4, LT – 01115 Vilnius
Laisvės g. 16, LT – 68308 Marijampolė